Nulenkę galvas protėviams šlovingiems

Už Nemuną, už kalbą, už dainas…

Lyg priesaiką mes tariam iškilmingai:

-Tau meilė, mūsų Žeme, amžina!

                        J. Ambrukaitis

Kuo ypatinga lietuvių kalba? Kuo svarbūs gimtosios kalbos išsaugojimui buvo knygnešiai? Kaip aš branginu savo gimtą kalbą? Kas telpa žodyje Lietuva? Į šiuos klausimus rasti atsakymus bandė pradinių klasių mokiniai ruošdamiesi paminėti Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.

Vasario mėnesį mokykloje organizuojamas kasmetinis meninio skaitymo konkursas. Mokiniai pasirinko deklamuoti B. Brazdžionio, M. Vainilaičio, J. Degutytės, J. Lapašinsko ir kitų lietuvių autorių eilėraščius, atskleidžiančius meilę savo gimtam kraštui. Kiekvienam eilėraščiui gyvybę suteikia jį skaitantis žmogus. Gyvą, širdimi sušildytą žodį dovanojo jaunieji skaitovai. Džiugu, kad yra tiek mokinių, mylinčių ir vertinančių meninį žodį.

Renginių ciklą, skirtą paminėti gimtosios kalbos dienai, pratęsė dailyraščio konkursas. Gražiausi rašto darbai pateko į mokykloje surengtą parodą, o jų autoriai buvo apdovanoti padėkos raštais.

Džiugu, kad kiekvienais metais nemažas pradinių klasių mokinių būrys dalyvauja tarptautiniame kalbų konkurse „Kengūra“ (lietuvių k.) ir pasitikrina gimtosios kalbos žinias.

Išsaugoti savo gimtąją kalbą, kultūrą, tradicijas nėra lengva. Mikalojus Daukša, vienas lietuvių raštijos kūrėjų, rašė „Panaikink kalbą– panaikinsi santaiką, vienybę ir viską gera. Panaikink kalbą–panaikinsi saulę nuo dangaus, suardysi pasaulio tvarką, atimsi gyvenimą ir garbę“.

Pradinių klasių mokytojos M. Petrauskienė ir R. Navickienė