KURŠĖNŲ STASIO ANGLICKIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO UGDYMO PROCESE TVARKA

I. BENDROJI DALIS

1. Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinės mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką sudaro:

1.1. I – IV klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas.

1.2. V – X klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas.

1.3. Mokinių pažangos ir pasiekimų įvairių mokomųjų dalykų pamokose vertinimo kriterijai.

1.4. Informavimas apie mokinių pažangą ir pasiekimus.

2. Vertinimo tvarką reglamentuojantys dokumentai:

2.1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 63-2853) (2003-06-28)

2.2. Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinės mokyklos nuostatai, patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-72.

2.3. „2011-2013 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai“ (Žin., 2011, 74-3561)

2.4. „2011-2013 metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo planas“ (Žin., 2011, 71-3449).

2.5. „Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos“ (Žin., 2008, 99-3848).

2.6. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos ir jų įgyvendinimo programa (Žin., 2005, Nr. 12-391).

2.7. „Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija (Žin., 2007, Nr. 63-2440).

3. Vertinimo paskirtis.

Vertinimas turi padėti siekti bendrųjų ugdymo tikslų, skatinti mokinių asmenybės brandą, mokymosi motyvaciją, emocijų, valios sričių plėtotę, nustatyti mokinių pasiekimus bei pažangą, numatyti tolesnio ugdymo(si) kelią, koreguoti ugdymo procesą, informuoti mokinius, jų tėvus (globėjus), mokyklos bendruomenę, visuomenę apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus.

4. Vertinimo nuostatos ir principai:

4.1. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata.

4.2. Vertinimas padeda mokytis.

4.3. Vertinama žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos.

4.4. Vertinama individuali mokinio pažanga.

4.5. Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus.

4.6. Vertinimas atviras ir skaidrus.

4.7. Vertinimas objektyvus ir efektyvus.

4.8. Vertinimas informatyvus ir ekonomiškas.

5. Vertinimo tikslai:

5.1. Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.

5.2. Pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą.

5.3. Nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

6. Vertinimo objektai:

6.1. Vertinimo objektus apibrėžia „Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose“ iškelti ugdymo tikslai, uždaviniai, nurodytos ugdomos kompetencijos, mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės.

6.2. Vertinama mokinių daroma pažanga, pasiekimai ir pastangos, atsižvelgiant į jų individualius gebėjimus.

7. Vertinimo planavimo dalys:

7.1. Vertinimas mokant ir mokantis.

7.2. Vertinimo informacijos analizė, apibendrinimas ir fiksavimas.

7.3. Informavimas ir komentavimas.

7.4. Ugdymo proceso vertinimas ir koregavimas.

8. Vertinimo dalyviai ir jų vaidmuo:

8.1. Mokiniai kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus, nagrinėja vertinimo informaciją. Mokytojo padedami, jie mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities planus.

8.2. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į mokyklos bendruomenės veiklą. Mokyklos tarybos nustatyta tvarka jie gauna aiškią, laiku pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą. Jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką, išsilavinimo standartų bei pasiekimų patikrinimo paskirtį.

8.3. Mokytojai:

8.3.1. Pagal pasirinktą būdą planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese;

8.3.2. Apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus;

8.3.3. Mokyklos numatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją;

8.3.4. Informuoja mokinius, jų tėvus, kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas;

8.3.5. Remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi;

8.3.6. Rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba;

8.3.7. Derina tarp savęs mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikas.

8.4. Mokykla:

8.4.1. Nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

8.4.2. Užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą.

II. I-IV KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

9. Mokiniams besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Pažangai ir pasiekimams vertinti taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

10. Vertinimo tvarka:

10.1. 1-4 klasių mokinių ugdymo(si) pažanga ir pasiekimai fiksuojami dienyne, pasiekimų knygelėje, sąsiuviniuose, pratybų sąsiuviniuose.

10.2. 1-4 klasių mokinių įvairūs darbai kaupiami aplankuose, kurie papildomi periodiškai (mokytojo nuožiūra).

10.3. Kiekvieną mėnesį apie mokinių mokymosi pasiekimus tėvai informuojami pasiekimų knygelėse.

10.4. 1-4 klasių mokinių pasiekimų įvertinimai įrašomi dienynuose, pasiekimų knygelėse pasibaigus pusmečiams. Pasiekimai fiksuojami įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų požymius, aprašytus bendrojoje programoje.

11. Vertinimo metodika:

11.1. Pasiekimų vertinimo rūšys ir formos:

11.1.1. žodinis vertinimas,

11.1.2. rašytinis vertinimas,

11.1.3. nežodinis vertinimas.

11.2. Žodinio vertinimo būdai:

11.2.1. pagyrimai,

11.2.2. pritarimai,

11.2.3. nurodymai.

11.3. Nežodinis vertinimas:

11.3.1. gestų kalba,

11.3.2. mimika.

11.4. Rašytinis vertinimas sąsiuviniuose ir kituose darbuose:

11.4.1. spaudukai,

11.4.2. lipdukai,

11.4.3. skatinamieji žodžiai,

11.4.4. recenzijos,

11.4.5. nurodomas klaidų skaičius, teikiamos nuorodos apie daromas klaidas ir kt.

11.4.6. simbolis T – patikrintas darbas.

11.5. Rašytinis vertinimas pasiekimų knygelėse:

11.5.1. padėkos,

11.5.2. pagyrimai,

11.5.3. paskatinimai,

11.5.4. recenzijos,

11.5.5. įrašai apie kontrolinius darbus, testų, patikrinamųjų darbų rezultatus (nurodomas surinktų taškų skaičius),

11.5.6. nurodomas darbe padarytų klaidų skaičius, teikiamos rekomendacijos,

11.5.7. pastabos (lapeliai-lipukai).

11.6. Rašytinis mokinių savęs įsivertinimas:

11.6.1. pasiekimų knygelėse,

11.6.2. diagramose,

11.6.3. lentelėse ir pan.

12. Ugdymo(si) pažangos vertinimo periodiškumas

12.1. Mokinių daroma pažanga, pasiekimai ir pastangos vertinamos nuolat pamokų metu.

12.2. Mokinių pasiekimų vertinimo formas ir dažnumą mokytojas planuoja individualiai, sudarydamas trumpalaikį planą.

12.3. Paralelių klasių mokytojos inicijuoja patikrinamųjų darbų rengimą bei numato jų vedimo laiką.

III. V – X KLASIŲ MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

13. Mokinių pasiekimų vertinimo būdai:

13.1. Mokinių pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema.

13.2. Įskaita,

13.3. Kaupiamasis vertinimas,

13.4. Neformalus vertinimas,

13.5. Įsivertinimas.

14. Mokinių pasiekimų vertinimo būdai įvairių mokomųjų dalykų pamokose gali būti svarstomi mokytojų tarybos posėdyje prieš prasidedant mokslo metams, atsižvelgiant į „Bendrųjų ugdymo planų nuorodas“.

15. Vertinimo ciklas ugdymo procese.

15.1. Planavimas:

15.1.1. Vertinimo formos ir dažnumas numatomas mokomųjų dalykų teminiuose planuose.

15.1.2. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: vertinimo ugdymo procese (mokant ir mokantis) ir vertinimo baigus kurso, modulio, pagrindinio ugdymo programą.

15.1.3. Sudaromas mėnesio kontrolinių darbų planas.

15.2. Vertinimas mokant:

15.2.1. Jei mokytojas turi 1-3 savaitines pamokas, mokiniui pusmečio įvertinimas vedamas iš ne mažiau kaip 5 pažymių. Jei mokinio žinios vertinamos įskaita, tai jo pusmečio įvertinimas vedamas iš ne mažiau kaip 3 įskaitų. Mokytojai, kurie naudoja kaupiamąjį vertinimą, pusmečio pradžioje mokinius supažindina pasiekimų ir pažangos vertinimo rodikliais.

15.2.2. Rašto darbus mokytojas ištaiso ir su įvertinimu supažindina mokinius ne vėliau, kaip per dvi savaites.

15.2.3. Namų darbus būtina tikrinti. Tikrinimo ir vertinimo formas pasirenka mokytojas.

15.2.4. Namų darbų krūvius mokytojai derina tarpusavyje. Vienos pamokos namų darbų užduočių atlikimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 20 min.

15.2.5. Jei mokinys per pusmetį praleido daugiau negu pusę pamokų ir turi 2-3 pažymius arba iš viso neturi pažymių, pusmečio pabaigoje būtina organizuoti apklausą iš viso išeito kurso. Atsiskaitomos medžiagos apimtį, apklausos tvarką, būdus ir vertinimo formą, numato mokytojas. Apie tai informuojamas mokinys. Galima informaciją raštu pateikti mokinio tėvams.

15.2.6. Jeigu mokinys neateina ir neatsiskaito už praleistų pamokų medžiagą, jis yra neatestuojamas.

15.3. Mokinys privalo atsiskaityti už rašomuosius darbus, kurių nerašė dėl įvairių priežasčių. Jei mokinys piktybiškai vengia atsiskaityti po pamokų, atsiskaitymą galima organizuoti pamokos metu, kai tik mokinys į ją ateina.

15.4. Jei mokinys neatsiskaitė už rašytus kontrolinius darbus, testus ir pan., vedant pusmečio įvertinimą, galima vesti nuo 0,5 iki 1 balo mažesnį įvertinimą. Esant neaiškumams, vedant pusmečio įvertinimą, mokytojas atsižvelgia į rašto darbus.

15.5. Pamokų metu gali būti taikomas įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

16. Vertinant sukauptos informacijos fiksavimas ir aptarimas:

16.1. Mokinių ugdymo(si) pažanga ir pasiekimai fiksuojami klasės dienyne, pažymių knygelėje, sąsiuviniuose bei individualia mokytojo pasirinkta forma.