Piligrimystė – tai religiniais motyvais pagrįsta kelionė į šventą vietą. Tokios kelionės tikslas  – pajusti artimą  ryšį su Dievu.

Po ilgų vasaros atostogų sutelkti dėmesį į Dievą labiausiai tinka kelionė, kai paliekama įprasta aplinka bei kasdienis gyvenimas. Kelionė leidžia pajusti ir išgyventi naujų potyrių, padėkoti Dievui už ypatingas dovanas, melsti malonių.

Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinės mokyklos aštuntokai G. Liubomirskas, K. Mekaitė, J. Pocius, D. Alejūnas ir M. Jackus, vadovaujami tikybos mokytojos R. Kareivienės, įsijungė į IX piligriminį žygį iš Kryžių kalno į Šiluvą „Būkite laimingi ir ištikimi Kristui“. Mes kaip lašelis dideliame okeano vandenyje jautėmės savi ir šiltai priimti. Tai buvo pirmoji mūsų patirtis. Įsijungę į bendrą maldininkų būrį, pradėjome trijų dienų kelionę į Šiluvą.

Kelionė su bendraamžiais iš kitų parapijų, vyresnio amžiaus žmonėmis, mokytojais suteikė progą mokiniams įrodyti brolišką meilę vienas kitam, ugdyti kantrybę, ištvermę bei toleranciją. Glaudus bendravimas skatino jautrumą kitiems ir bendruomeniškumą.

Kelionė neprailgo, nes šalia visada buvo Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Jis buvo ne tik bendražygis, bet ir dvasinis vadovas. Visą kelionę giedodamas, kalbėdamas rožinį, entuziastingai nusiteikęs vedė mus tikėjimo keliu į šventovę. Vienas niekada nebūtum nuėjęs virš 70 kilometrų. Tik kartu galima įveikti šį atstumą.

Laužas, dainos, grupių prisistatymai, koncertai prie Rėkyvos ir Gauštvinio ežerų vakarais džiugino po ilgų nueitų kilometrų. Su saldžiomis dovanomis mus aplankė mokyklos direktorė D. Lotiukienė ir Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas S. Paliūnas.  Saldus kąsnelis kelionėje suteikė naujų jėgų, nuovargis vaikams greičiau praėjo.

Maldinga mūsų eisena patraukdavo ir praeivių dėmesį, pakylėdavo ir jų širdis Dievo link. Žmonės išeidavo mūsų pasitikti prie savo namų su pilnomis pintinėmis obuolių, išspaustomis obuolių sultimis. Parapijų bendruomenės suruošdavo net didžiules vaišes, kad tik mes pasistiprintume ir toliau keliautume pilni jėgų. Jautėme visų geranoriškumą, jautrumą, pagalbą.

Kelionė dar ilgai išliks atmintyje. Mokiniai sustiprėjo tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Susipažino su naujais draugais, tapo savarankiškesni,  ištvermingesni, jautresni kitiems, išsiugdė tas dvasines vertybes, kurių dar neturėjo. Grįžome pavargę, skaudančiomis kojomis, bet pilni įspūdžių. Vaikai sakė, kad lauks dar vieno piligriminio žygio kitais metais ir pakvies dalyvauti daugiau draugų, papasakos jiems apie patirtą džiaugsmą.

Norėtųsi, kad ši dvasinė kelionė ir toliau tęstųsi visų piligrimų sielos gelmėse ir jos atgarsiai atsispindėtų mūsų mokykloje, parapijos bendruomenės gyvenime, kasdieniniuose darbuose.

 Rima Kareivienė,

 Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinės mokyklos tikybos mokytoja