Informacija ir Bendruomenė » Buvę mokiniai

KONSTANTINAS MATECKIS – GYVENIMAS, KŪRYBA, MOKSLAS
KONSTANTINAS MATECKIS – GYVENIMAS, KŪRYBA, MOKSLAS

KONSTANTINAS MATECKIS – GYVENIMAS, KŪRYBA, MOKSLAS

 

Kuršėnų gimnazijos (dabar Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinės mokyklos) auklėtinis Konstantinas Mateckis, Architektūros profesorius (1987), habilituotas mokslų daktaras (1983), tarptautinės Informatizavimo akademijos akademikas (2004) per 55-kis mokslo, kūrybos ir pedagoginės veiklos metus pasiekė ženklių laimėjimų ir aukščiausių apdovanojimų. Jis yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino su Karininko kryžiumi kavalierius (2004), Lietuvos Respublikos nusipelnęs mokslo veikėjas (1989), Lietuvos Valstybinės mokslo premijos laureatas (1981), apdovanotas Lietuvos nusipelniusio architekto (2009), Lietuvos nusipelniusio statybininko (2009), Lietuvos nusipelniusio kraštovaizdžio architekto (2005) Garbės ženklais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dviem Aukso medaliais (2006, 2009), Vilniaus Dailės akademijos Lauryno Stuokos Gucevičiaus ir Pranciškaus Smuglevičiaus Garbės medaliu (2004) ir kt. Už nuopelnus Lietuvos mokslui ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui jam suteiktas profesoriaus Emerito Garbės vardas (2007).

   

  1 pav. Architektūros profesorius, habilituotas daktaras Konstantinas Mateckis

 

Profesorius Konstantinas Mateckis yra savitos miesto bei pramonės kraštovaizdžio architektūros ir gamybinės aplinkos dizaino mokyklos pradininkas, jos teorinių pagrindų kūrėjas, stambių architektūros objektų, pastatytų ne tik šalyje, bet ir užsienyje autorius.

Konstantinas Mateckis gimė 1929 m. kovo 6 d. Kaune, kilmingoje lietuvių inteligentų šeimoje. Jo tėvas Mykolas Mateckis gimė 1890 m. Luokėje (Žemaitijoje), baigė Raseinių progimnaziją, Liepojos gimnaziją, o ryšių mokslus - Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institute. Tarpukario Lietuvoje jis užėmė aukštas pareigas – dirbo pašto ir ryšių valdininku Kaune, o tarybiniais laikais – nuo 1945m. iki išėjimo į pensiją 1959 metais -  Kuršėnų rajono ryšių ir pašto viršininku. Po to, beveik 20 metų buvo Kuršėnų miesto pensininkų tarybos pirmininku, mirė 1978 metais. Profesoriaus motina Zinaida Kutnevičiūtė gimė 1891 m. Trakuose, valdininkų šeimoje, mokėsi Vilniuje, vėliau Sankt Peterburgo Smolnio kilmingųjų mergaičių institute. Ji išaugino keturis sūnus – Viktorą, Jaroslavą, Konstantiną ir Anatolijų. Zinaida Mateckienė mirė 1969 metais. Profesoriaus tėvai buvo ryškūs Kuršėnų inteligentijos šviesuoliai. Abu palaidoti miesto centrinėse kapinėse. 1936–1941 m. Konstantinas mokėsi Kaune, privačioje Elenos Grigiškienės mokykloje. Prasidėjus karui, 1941 m. šeima persikėlė gyventi į paveldėtą iš senelių Micaičių palivarką. Konstantinas tęsė mokslus Kuršėnų progimnazijoje, vėliau gimnazijoje, kurią sėkmingai baigė 1948 m. ir įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą (vėliau Kauno politechnikos institutas) Architektūros fakultetą.

 

 2 pav. Mateckių šeima 1936 m. (iš kairės į dešinę) sėdi sūnūs Jaroslavas,

Konstantinas, Anatolijus, Viktoras, stovi motina Zinaida ir tėvas Mykolas

(1945-1959 m. buvo Kuršėnų rajono ryšių ir pašto viršininku).

 

Gimnazijoje didelę įtaką Konstantino asmenybės formavimuisi turėjo piešimo mokytojas dailininkas Antanas Laukutis, lietuvių kalbos mokytojas Stasys Anglickis, matematikos mokytojas J. Slesoraitis ir kt. Artimiausi Konstantino mokyklos draugai buvo L. Ščiupokas, K. Milašauskas, J. Urbonas, V. Šlikas, A. Karpavičius, R. Pakštys ir kt. Gimnazijoje Konstantinas pasižymėjo, kaip geras piešėjas, meninio žodžio meistras ir aktyvus sportininkas. Respublikinėse spartakiadose atstovaudavo Kuršėnų rinktinei.

 

 

  

3 pav. Profesorius Konstantinas Mateckis su broliu Anatolijumi, svečiuose pas

mokyklos, kurią baigė, direktorę Danutę Lotiukienę (2007m.)

 

Su Kuršėnų gimnazija, vėliau pervardinta Pirmąja vidurine mokykla, dabar vadinama Kuršėnų Stasio Anglicko pagrindine mokykla, susijusi yra visa Mateckių šeima. Konstantino jaunesnis brolis Anatolijus 1952 m. baigė šią mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto statybos fakultetą, kurį baigė 1957 m. Dirbo Vilniaus, Maskvos, Kosmodromo „Baikanur“ Kazachstane statybose ir pan. 1988 m. jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio statybininko Garbės vardas. Konstantino vyresnis brolis Jaroslavas ir jo žmona Marija Mateckienė (Šalaševičiūtė) daugelį metų buvo Kuršėnų gimnazijos mokytojais, vėliau mokytojavo Kaune. Jų sūnus Romas Mateckis taip pat baigė Kuršėnų vidurinę mokyklą, o po to, Kauno politechnikos institutą. Įdomu atžymėti, kad ir Konstantino tėvas Mykolas, Kuršėnų rajono pašto viršininkas, daugelį metų, kol sūnūs mokėsi gimnazijoje, buvo renkamas Kuršėnų gimnazijos, vėliau pirmos vidurinės mokyklos Tėvų komiteto pirmininku.

 

4 pav. K. Mateckis 1948 m. baigė Kuršėnų gimnaziją,o 1954 m.– Kauno

politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas)

Architektūros fakultetą.

 

Jaunas architektas Konstantinas Mateckis 1954 metais baigęs Kauno politechnikos instituto Architektūros fakultetą, dirbo Statybos ministerijos projektavimo skyriuje, vėliau buvo perkeltas į naujai steigiamą Vilniaus statybos technikumą, kur dirbo direktoriaus pavaduotoju, vėliau direktoriumi. Jo pastangų dėka buvo pastatytas ir labai gerai įrengtas technikumo kompleksas. Esant didžiuliam vadovėlių stygiui, čia jis parašo savo pirmąją knygą – „Trobesių architektūrinių konstrukcijų pagrindai“. 1957 m. Konstantinas vedė anglų kalbos dėstytoją Dalilą Germanavičiūtę. Ji daugelį metų dirbo kalbų katedros vedėja Vilniaus statybos technikume, kuris vėliau tapo Vilniaus aukštesniąja statybos ir dizaino mokykla, dabar kolegija. 1959 m. gimė duktė Vilija, kuri Vilniaus universitete baigė anglų filologijos studijas, vėliau Delyje Indijoje Diplomatinę mokyklą. Dirbo diplomatinį darbą Maskvoje, Minske, Londone, dabar dirba Kanados sostinėje Otavoje Lietuvos Respublikos ambasados patarėja. Jos vyras Gintaras Jatkonis – žurnalistas, dirba viešųjų ryšių srityje.

 


5 pav. Profesoriaus duktė Vilija diplomatė (dabar Lietuvos ambasados Kanados sostinėje, Otavoje patarėja) ir jos vyras žurnalistas Gintaras

 

1960 metais Konstantinas Mateckis pakviečiamas dirbti į Staklių pramonės įmonių projektavimo institutą („Lietuvos staklių projektas“) architektų grupės vadovu, o vėliau tapo instituto vyriausiuoju architektu. Čia jis pasireiškė kaip talentingas architektas ir organizatorius kuriant Lietuvos staklių pramonę. Jis yra net 9-ių pastatytų staklių pramonės kompleksų architektūrinės dalies autorius. Tai Vilniaus „Komunaro“ staklių ir Šiaulių precizinių staklių gamyklos, Vilniaus metalo pjovimo staklių mokslinis tyrimo institutas su bandomąja gamykla „Precizika“, Kauno tvirtinimo detalių ir Šilutės hidraulinių pavarų gamyklos, Kiržačiaus instrumentų instituto su gamykla prie Maskvos ir kt.

1964 metais K. Mateckis, sukaupęs projektavimo ir gamybinio darbo patirtį, įstoja į Lietuvos statybos ir architektūros instituto aspirantūrą, kurią baigęs 1969 metais Kauno politechnikos institute sėkmingai apgynė architektūros kandidato (dabar daktaro) disertaciją.

1968 metais Konstantinas Mateckis buvo pakviestas dirbti į Vilniaus techninės estetikos mokslinio tyrimo institutą (vėliau Dizaino institutas) Architektūrinės aplinkos formavimo skyriaus vedėjo pareigoms. Čia jis išplėtojo skyriaus mokslinę ir kūrybinę veiklą. Jam vadovaujant buvo rengiami ne tik atskirų pramonės įmonių, gamybinių organizacijų aplinkos formavimo projektai, bet, atlikus mokslinius tyrimus, pradėtos rengti mokslinės metodinės rekomendacijos ištisoms pramonės ūkio šakoms – lengvajai, maisto, grūdų perdirbimo, prietaisų gamybos, statybos pramonei ir kt. Šie darbai buvo išleisti atskiromis knygomis, monografijomis. Tai „Pramonės teritorijų želdynai“ (1973), „Estetiška aplinka grūdų saugojimo ir perdirbimo įmonėse“ (1975), „Skaičiavimo centrų interjero įrengimo rekomendacijos“ (1975), „Estetiška aplinka duonos ir pieno pramonės įmonėse“ (1979), „Mažoji architektūra pramonės įmonėms“ (1979) ir kt.

Jo moksliniai ir kūrybiniai darbai buvo plačiai diegiami Lietuvos įmonėse. Jie skatino aplinkos estetinio lygio ir gamybos kultūros kilimą bei darbo sąlygų pagerėjimą. Todėl 1981 metais už mokslo darbų kompleksą „Pagrindinių gamybinės aplinkos estetinio formavimo mokslinių principų sukūrimas, jų taikymas šakinėse metodinėse rekomendacijose ir įdiegimas Respublikos pramonės ir žemės ūkyje“ Konstantinui Mateckiui buvo suteikta Lietuvos valstybinė mokslo premija.

1983 metais jis Sankt Peterburge (Rusija) sėkmingai apgynė architektūros habilituoto daktaro disertaciją. Darbą labai gerai įvertino oficialūs disertacijos oponentai ir mokslo tarybos nariai. Todėl 1986 m., kai buvo formuojama naujos sudėties specializuota taryba disertacijoms ginti prie Sankt Peterburgo inžinerinio statybos instituto, K. Mateckis buvo įtrauktas į jos sudėtį ir produktyviai dirbo iki 1991 m. Tais atmintinais Lietuvos atsikūrimo metais prof. K. Mateckis, norėdamas pabrėžti Lietuvos savarankiškumą ir nepriklausomybę, oficialiai pareiškė, kad negali dalyvauti svetimos valstybės institucijoje ir nutraukė Taryboje savo veiklą.

Konstantinas Mateckis, kaip žinomas ir patyręs mokslininkas bei geras organizatorius, vadovavo ir daugeliui mokslinių darbų, atliekamų pagal Ekonominio savitarpio pagalbos tarybos (ESPT) šalių ir UNESCO kompleksines programas. Dirbdamas Techninės estetikos moksliniame tyrimo institute daugiau nei 25 metus, jis sukūrė savitą pramonės kraštovaizdžio architektūros ir gamybinės aplinkos architektūrinio formavimo mokyklą, parengė jos mokslinius teoriniu pagrindus.

1976 metais K. Mateckis buvo pakviestas dirbti į Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Miestų statybos katedrą, kur dėsto ir dabar. Čia 1985 metais jam buvo suteiktas docento, o 1987 – profesoriaus vardas. Tais pačiais metais jis išrenkamas Architektūros fakulteto dekanu. Jam vadovaujant iš pagrindų buvo pertvarkytas fakultete architektų rengimo mokymo procesas. Profesorius aktyviai dirbo ir mokslinį darbą, vadovavo aspirantų darbams. Per savo dekanavimo metus parengė ir išleido net tris monografijas: „Kompleksinis pramonės teritorijų sutvarkymas“, 1989; Trumpas architekto žinynas. Landšafto architektūra“, 1990 (su bendraautoriais), „Gamybinės aplinkos dizainas“, 1990 (su bendraautoriais) ir daugelį mokslinių straipsnių. Jis aktyviai dalyvavo universiteto pertvarkos procese. Buvo naujai rengiamo Vilniaus technikos universiteto statuto bendraautorius, universiteto tarybos narys, universiteto fakultetų dekanų vadovas – dekanisimas ir pan.

1989 metais profesoriui K. Mateckiui už nuopelnus architektūros mokslui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. 1995 metais K. Mateckis vėl išrenkamas Miestų statybos katedros profesoriumi, kur dirba iki dabar. Šioje katedroje profesorius dirba jau beveik dvidešimt penki metai. Jis aktyviai dalyvauja pedagoginėje ir mokslinėje veikloje, čia dėsto miestų planavimo, kraštovaizdžio architektūros disciplinas, vadovauja bakalaurų, magistrantų, doktorantų darbams. 2003 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“ išleido jo monografiją „Miesto kraštovaizdžio architektūra“ ir vadovėlį „Miestotvarka“ (parengta su bendraautoriais). Jis dažnai dalyvauja architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir architektūrinės aplinkos dizaino darbų konkursuose, kur pelnė tris pirmąsias (1979, 1980, 2005), tris antąsias (1981, 1983, 1986) ir dvi trečiąsias (1986, 2002) premijas. Be to už mokslinius ir projektinius darbus parodose yra apdovanotas aukso (1978 m.), trimis sidabro (1979-1963 m.) ir bronzos (1976 m.) medaliais.

 

6 pav. 2004 m. prof. K. Mateckis už nuopelnus Lietuvos Respublikai buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžiumi. Profesorius su žmona Dalila iškilmių metu Prezidentūroje prie Prezidento vėliavos


Profesorius aktyviai dalyvauja kūrybinėje veikloje, parengė daugelį reikšmingų projektinių darbų: tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ aplinkos estetinio formavimo ir keliautojų trumpalaikio poilsio organizavimo mokslinę projektinę koncepciją bei jos įgyvendinimo architektūrinio planavimo ir architektūrinio dizaino projektus, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės aplinkos kraštovaizdžio formavimo ir interjero projektus, Visagino santuokų rūmų rekonstrukcijos ir interjero projektus, Vilniaus antrosios ir trečiosios elektrinių architektūrinės renovacijos projektus ir t.t.

Profesorius K. Mateckis produktyviai dirba mokslinį tyrimo dar­bą urbanistikos ir kraštovaizdžio srityje. Šiuo metu baigė rašyti trijų tomų didžiulę monografiją „Miesto kraštovaizdžio architektūra“: I t. „Miesto kraštovaizdžio architektūros raida ir teorijos pagrindai“ (2009); II t. „Želdiniai ir jų komponavimas“ (2003); III t. „Kraštovaizdžio architektūros objektų projektavimo principai“ išeis (2011 m). Tai bus profesoriaus daugiamečių tyrimų ir projektavimo veiklos rezultatų apibendrinimas. Tokio po­būdžio monografija Lietuvoje rengiama ir išleidžiama pirmą kartą. Profesorius K. Mateckis ir šiandien aktyviai dalyvauja Miestų statybos katedros kolektyvo atliekamuose miestų planavimo mokslo ir projektavimo darbuose. Tai mokslo darbai „Subalansuota plėtra miestų planavime“ (2004 m.), „Miesto ir jo gyvenamosios aplinkos kokybės vertinimas darnaus vystymosi požiūriu“ (2005-2007 m.) ir kt. Pro­jektiniai darbai - mokslinis konsultantas rengiant Tauragės, Naujosios Akmenės, Akmenės ir Ventos miestų teritorijų bendruosius planus (2007-2008 m.) ir kt. 2007 m. atliko „Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano iki 2015 m.“ ekspertizę ir pan.

Aktyvi mokslinė ir kūrybinė veikla neliko nepastebėta Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose – profesorius daugelį metų dirbo vizituojančiu profesoriumi Baltstogės Politechnikos universitete, Romos universitete „La Sapienza“, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute, Kauno technologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, buvo renkamas Sankt Peterburgo statybos ir architektūros universiteto (1986-1991) ir Maskvos architektūros akademijos (1995-2000) Specialiosios mokslinės tarybos architektūros disertacijoms ginti užsienio nariu. Dažnai kviečiamas oponuoti disertacinius darbus užsienyje. Tai aukštas Lietuvos mokslininko mokslinių ir kūrybinių darbų pripažinimas.

Profesoriaus pedagoginė, mokslinė ir kūrybinė veikla universitete yra vertinama. 1997 m. buvo apdovanotas VGTU garbės medaliu už nuopelnus Vilniaus Gedimino technikos universitetui, o 2006 m. ir 2009 m. - VGTU dviem aukso medaliais. 2007 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senatas ir Rektoratas už nuopelnus Lietuvos mokslui ir universitetui suteikė profesoriui K. Mateckiui Profesoriaus Emerito garbės vardą. Jis buvo septintasis profesorius universitete, pasiekęs tokį aukštą ir garbingą įvertinimą.

Profesoriaus mokslo ir kūrybos darbai vertinami ir už mūsų šalies ribų. 1998 m. Tarptautinis biografinis Kembridžo centras (Anglija) išrinko jį „1996-1997 m. tarptautiniu žmogumi“ už nuopelnus archi­tektūrai ir mokslui.

1998 m. profesorius, habilituotas daktaras K. Jakovlevas-Mateckis buvo įtrauktas į Amerikos bibliografinio centro leidinį „The Internatio­nal Directory of Distinguished Leadership“ („Tarptautinį įžymių žmonių žinyną“) už didžiulį jo indėlį šiuolaikinei visuomenei.

2004 m. profesorius K. Mateckis už nuopelnus mokslui buvo iš­rinktas Tarptautinės informatizavimo akademijos (International Informatization Academy) akademiku.

Šalia pedagoginės, mokslinės ir kūrybinės veiklos profesorius at­lieka ir didelį visuomeninį darbą ne tik Vilniaus Gedimino technikos universitete, bet ir miesto bei šalies organizacijose.

Profesorius yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lie­tuvos mokslų akademijos periodinių mokslo žurnalų „Urbanistika ir architektūra“, „Environmental Engineering and Landscape Ma­nagement“ bei Baltstogės technikos universiteto (Lenkija) mokslo žurnalo „Architecturae et Artibus“ redakcijų kolegijų narys; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos „Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo“ tarpžinybinės tarybos narys; Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas; Vilniaus miesto savivaldybės kraštovaizdžio architektūros komisijos narys; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos studijų krypties reglamentų rengimo komisijos narys; Lietuvos architektų są­jungos, Lietuvos dizainerių sąjungos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys; Vilniaus Gedimino technikos universiteto menotyros mokslų krypties komisijos narys. Dažnai būna VGTU, KTU ir VDA KDI valstybinių komisijų magistrų laipsniui suteikti pirmininkas ar narys, Erfurto taikomųjų mokslų universiteto, Vroclavo technikos universiteto ir VGTU jungtinės bakalaurų baigiamųjų darbų gynimo komisijos narys, daugelio tarptautinių mokslinių konferencijų mokslo komitetų pirmininkas, narys ir pan.


 

7 pav. Profesorius K. Mateckis su žmona Dalila 2007 m. atšventė

Auksines vestuves – 50 – bendro gyvenimo metų jubiliejų.

 

 

Profesorius K. Mateckis aktyviai dalyvauja ir Vilniaus kuršėniškių klubo veikloje, yra klubo valdybos narys, jis globoja studentus kuršėniškius įstojusius į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, daug pastangų profesorius dėjo kartu su Seimo nare R. Baškiene, kad Kuršėnams būtų suteiktas savivaldybės statusas ir pan.

Apibendrinus profesoriaus Konstantino Jakovlevo-Mateckio mokslinę, kūrybinę ir pedagoginę veiklą, iš kurios daugiau kaip 30 metų skirti Vilniaus Gedimino technikos universitetui, galima pa­sidžiaugti gausiais ir brandžiais rezultatais:

  pirma, jis yra vienas pirmųjų Lietuvos staklių pramonės įmonių kūrėjų, daugelio jų architektūrinės dalies autorius, modernizmo stiliaus pramoninės architektūros pradininkas;

  antra, yra savitos pramonės kraštovaizdžio architektūros ir gamy­binės aplinkos dizaino mokyklos pradininkas, jos teorinių pagrin­dų kūrėjas;

  trečia, įnešė didžiulį indėlį į šalies architektūros, kraštovaizdžio ar­chitektūros ir architektūrinės aplinkos dizaino mokslą ir praktiką. Šiais klausimais profesorius parašė 29 monografijas ir knygas (dalį jų su bendraautoriais), parengė 37 mokslo tyrimų darbus, per 150 mokslinių straipsnių, atliko 98 projektus, iš kurių dauguma įgyvendinta, parengė keliolika normatyvų, taisyklių, kurios buvo patvirtintos ministerijų, ir pan.

  ketvirta, parengė daug jaunų specialistų: miestų planuotojų, ar­chitektų, architektūrinės aplinkos dizainerių, sėkmingai dirbančių Lietuvos labui;

  penkta, aktyviai dalyvavo šalies visuomeninių kūrybinių organiza­cijų veikloje, daug prisidėjo visuomeniniais pagrindais rengdamas architektūros bei kraštovaizdžio architektūros projektus ir aktyviai dalyvaudamas juos įgyvendinant, tuo siekdamas gražinti mūsų šalį.

Šie darbai - tai ženklus profesoriaus Konstantino Jakovlevo-Matec­kio indėlis į Lietuvos kultūrą.

 

Parengta pagal prof. habil. dr. E. Budreikos ir

prof. dr. M. Burinskienės spaudoje skelbtą medžiagą

Normal 0 19 false false false <