KONSTANTINAS
MATECKIS – GYVENIMAS, KŪRYBA, MOKSLAS
Kuršėnų gimnazijos (dabar Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinės mokyklos)
auklėtinis Konstantinas Mateckis, Architektūros profesorius (1987),
habilituotas mokslų daktaras (1983), tarptautinės Informatizavimo akademijos
akademikas (2004) per 55-kis mokslo, kūrybos ir pedagoginės veiklos metus
pasiekė ženklių laimėjimų ir aukščiausių apdovanojimų. Jis yra Lietuvos
didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino su Karininko kryžiumi kavalierius (2004),
Lietuvos Respublikos nusipelnęs mokslo veikėjas (1989), Lietuvos Valstybinės
mokslo premijos laureatas (1981), apdovanotas Lietuvos nusipelniusio architekto
(2009), Lietuvos nusipelniusio statybininko (2009), Lietuvos nusipelniusio
kraštovaizdžio architekto (2005) Garbės ženklais, Vilniaus Gedimino technikos
universiteto dviem Aukso medaliais (2006, 2009), Vilniaus Dailės akademijos
Lauryno Stuokos Gucevičiaus ir Pranciškaus Smuglevičiaus Garbės medaliu (2004)
ir kt. Už nuopelnus Lietuvos mokslui ir Vilniaus Gedimino technikos
universitetui jam suteiktas profesoriaus Emerito Garbės vardas (2007).
1 pav. Architektūros profesorius, habilituotas daktaras
Konstantinas Mateckis
Profesorius Konstantinas Mateckis yra savitos miesto bei pramonės
kraštovaizdžio architektūros ir gamybinės aplinkos dizaino mokyklos
pradininkas, jos teorinių pagrindų kūrėjas, stambių architektūros objektų,
pastatytų ne tik šalyje, bet ir užsienyje autorius.
Konstantinas Mateckis gimė 1929 m. kovo 6 d. Kaune, kilmingoje
lietuvių inteligentų šeimoje. Jo tėvas Mykolas Mateckis gimė 1890 m. Luokėje
(Žemaitijoje), baigė Raseinių progimnaziją, Liepojos gimnaziją, o ryšių mokslus
- Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institute. Tarpukario Lietuvoje jis
užėmė aukštas pareigas – dirbo pašto ir ryšių valdininku Kaune, o tarybiniais
laikais – nuo 1945m.
iki išėjimo į pensiją 1959 metais - Kuršėnų rajono ryšių ir pašto viršininku. Po
to, beveik 20 metų buvo Kuršėnų miesto pensininkų tarybos pirmininku, mirė 1978
metais. Profesoriaus motina Zinaida Kutnevičiūtė gimė 1891 m. Trakuose,
valdininkų šeimoje, mokėsi Vilniuje, vėliau Sankt Peterburgo Smolnio kilmingųjų
mergaičių institute. Ji išaugino keturis sūnus – Viktorą, Jaroslavą, Konstantiną
ir Anatolijų. Zinaida Mateckienė mirė 1969 metais. Profesoriaus tėvai buvo
ryškūs Kuršėnų inteligentijos šviesuoliai. Abu palaidoti miesto centrinėse
kapinėse. 1936–1941
m. Konstantinas mokėsi Kaune, privačioje Elenos Grigiškienės
mokykloje. Prasidėjus karui, 1941 m. šeima persikėlė gyventi į paveldėtą iš senelių
Micaičių palivarką. Konstantinas tęsė mokslus Kuršėnų progimnazijoje, vėliau
gimnazijoje, kurią sėkmingai baigė 1948 m. ir įstojo į Kauno Vytauto
Didžiojo universitetą (vėliau Kauno politechnikos institutas) Architektūros
fakultetą.
2 pav. Mateckių šeima 1936 m. (iš kairės į dešinę) sėdi sūnūs
Jaroslavas,
Konstantinas, Anatolijus, Viktoras, stovi motina Zinaida ir
tėvas Mykolas
(1945-1959
m. buvo Kuršėnų rajono ryšių ir pašto viršininku).
Gimnazijoje didelę įtaką Konstantino asmenybės formavimuisi turėjo
piešimo mokytojas dailininkas Antanas Laukutis, lietuvių kalbos mokytojas
Stasys Anglickis, matematikos mokytojas J. Slesoraitis ir kt. Artimiausi
Konstantino mokyklos draugai buvo L. Ščiupokas, K. Milašauskas, J. Urbonas, V.
Šlikas, A. Karpavičius, R. Pakštys ir kt. Gimnazijoje Konstantinas pasižymėjo,
kaip geras piešėjas, meninio žodžio meistras ir aktyvus sportininkas.
Respublikinėse spartakiadose atstovaudavo Kuršėnų rinktinei.
3 pav. Profesorius Konstantinas Mateckis su broliu
Anatolijumi, svečiuose pas
mokyklos, kurią baigė, direktorę Danutę Lotiukienę (2007m.)
Su Kuršėnų gimnazija, vėliau pervardinta Pirmąja vidurine mokykla, dabar
vadinama Kuršėnų Stasio Anglicko pagrindine mokykla, susijusi yra visa Mateckių
šeima. Konstantino jaunesnis brolis Anatolijus 1952 m. baigė šią mokyklą ir įstojo į
Kauno politechnikos instituto statybos fakultetą, kurį baigė 1957 m. Dirbo
Vilniaus, Maskvos, Kosmodromo „Baikanur“ Kazachstane statybose ir pan. 1988 m. jam buvo
suteiktas Lietuvos nusipelniusio statybininko Garbės vardas. Konstantino
vyresnis brolis Jaroslavas ir jo žmona Marija Mateckienė (Šalaševičiūtė)
daugelį metų buvo Kuršėnų gimnazijos mokytojais, vėliau mokytojavo Kaune. Jų
sūnus Romas Mateckis taip pat baigė Kuršėnų vidurinę mokyklą, o po to, Kauno
politechnikos institutą. Įdomu atžymėti, kad ir Konstantino tėvas Mykolas,
Kuršėnų rajono pašto viršininkas, daugelį metų, kol sūnūs mokėsi gimnazijoje,
buvo renkamas Kuršėnų gimnazijos, vėliau pirmos vidurinės mokyklos Tėvų
komiteto pirmininku.
4 pav. K. Mateckis 1948 m. baigė Kuršėnų gimnaziją,o 1954 m.– Kauno
politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos
universitetas)
Architektūros fakultetą.
Jaunas architektas Konstantinas Mateckis 1954 metais baigęs Kauno
politechnikos instituto Architektūros fakultetą, dirbo Statybos ministerijos
projektavimo skyriuje, vėliau buvo perkeltas į naujai steigiamą Vilniaus
statybos technikumą, kur dirbo direktoriaus pavaduotoju, vėliau direktoriumi.
Jo pastangų dėka buvo pastatytas ir labai gerai įrengtas technikumo kompleksas.
Esant didžiuliam vadovėlių stygiui, čia jis parašo savo pirmąją knygą –
„Trobesių architektūrinių konstrukcijų pagrindai“. 1957 m.
Konstantinas vedė anglų kalbos dėstytoją Dalilą Germanavičiūtę. Ji daugelį metų
dirbo kalbų katedros vedėja Vilniaus statybos technikume, kuris vėliau tapo
Vilniaus aukštesniąja statybos ir dizaino mokykla, dabar kolegija. 1959 m. gimė duktė
Vilija, kuri Vilniaus universitete baigė anglų filologijos studijas, vėliau
Delyje Indijoje Diplomatinę mokyklą. Dirbo diplomatinį darbą Maskvoje, Minske,
Londone, dabar dirba Kanados sostinėje Otavoje Lietuvos Respublikos ambasados
patarėja. Jos vyras Gintaras Jatkonis – žurnalistas, dirba viešųjų ryšių
srityje.

5 pav. Profesoriaus duktė Vilija diplomatė (dabar Lietuvos
ambasados Kanados sostinėje, Otavoje patarėja) ir jos vyras žurnalistas
Gintaras
1960 metais Konstantinas Mateckis pakviečiamas dirbti į Staklių pramonės
įmonių projektavimo institutą („Lietuvos staklių projektas“) architektų grupės
vadovu, o vėliau tapo instituto vyriausiuoju architektu. Čia jis pasireiškė
kaip talentingas architektas ir organizatorius kuriant Lietuvos staklių pramonę.
Jis yra net 9-ių pastatytų staklių pramonės kompleksų architektūrinės dalies
autorius. Tai Vilniaus „Komunaro“ staklių ir Šiaulių precizinių staklių gamyklos,
Vilniaus metalo pjovimo staklių mokslinis tyrimo institutas su bandomąja
gamykla „Precizika“, Kauno tvirtinimo detalių ir Šilutės hidraulinių pavarų
gamyklos, Kiržačiaus instrumentų instituto su gamykla prie Maskvos ir kt.
1964 metais K. Mateckis, sukaupęs projektavimo ir gamybinio darbo
patirtį, įstoja į Lietuvos statybos ir architektūros instituto aspirantūrą,
kurią baigęs 1969 metais Kauno politechnikos institute sėkmingai apgynė
architektūros kandidato (dabar daktaro) disertaciją.
1968 metais Konstantinas Mateckis buvo pakviestas dirbti į Vilniaus
techninės estetikos mokslinio tyrimo institutą (vėliau Dizaino institutas)
Architektūrinės aplinkos formavimo skyriaus vedėjo pareigoms. Čia jis išplėtojo
skyriaus mokslinę ir kūrybinę veiklą. Jam vadovaujant buvo rengiami ne tik
atskirų pramonės įmonių, gamybinių organizacijų aplinkos formavimo projektai,
bet, atlikus mokslinius tyrimus, pradėtos rengti mokslinės metodinės
rekomendacijos ištisoms pramonės ūkio šakoms – lengvajai, maisto, grūdų
perdirbimo, prietaisų gamybos, statybos pramonei ir kt. Šie darbai buvo
išleisti atskiromis knygomis, monografijomis. Tai „Pramonės teritorijų
želdynai“ (1973), „Estetiška aplinka grūdų saugojimo ir perdirbimo įmonėse“
(1975), „Skaičiavimo centrų interjero įrengimo rekomendacijos“ (1975),
„Estetiška aplinka duonos ir pieno pramonės įmonėse“ (1979), „Mažoji
architektūra pramonės įmonėms“ (1979) ir kt.
Jo moksliniai ir kūrybiniai darbai buvo plačiai diegiami Lietuvos
įmonėse. Jie skatino aplinkos estetinio lygio ir gamybos kultūros kilimą bei
darbo sąlygų pagerėjimą. Todėl 1981 metais už mokslo darbų kompleksą
„Pagrindinių gamybinės aplinkos estetinio formavimo mokslinių principų
sukūrimas, jų taikymas šakinėse metodinėse rekomendacijose ir įdiegimas Respublikos
pramonės ir žemės ūkyje“ Konstantinui Mateckiui buvo suteikta Lietuvos
valstybinė mokslo premija.
1983 metais jis Sankt Peterburge (Rusija) sėkmingai apgynė architektūros
habilituoto daktaro disertaciją. Darbą labai gerai įvertino oficialūs disertacijos
oponentai ir mokslo tarybos nariai. Todėl 1986 m., kai buvo formuojama naujos
sudėties specializuota taryba disertacijoms ginti prie Sankt Peterburgo
inžinerinio statybos instituto, K. Mateckis buvo įtrauktas į jos sudėtį ir
produktyviai dirbo iki 1991
m. Tais atmintinais Lietuvos atsikūrimo metais prof. K. Mateckis,
norėdamas pabrėžti Lietuvos savarankiškumą ir nepriklausomybę, oficialiai
pareiškė, kad negali dalyvauti svetimos valstybės institucijoje ir nutraukė
Taryboje savo veiklą.
Konstantinas Mateckis, kaip žinomas ir patyręs mokslininkas bei geras
organizatorius, vadovavo ir daugeliui mokslinių darbų, atliekamų pagal
Ekonominio savitarpio pagalbos tarybos (ESPT) šalių ir UNESCO kompleksines
programas. Dirbdamas Techninės estetikos moksliniame tyrimo institute daugiau
nei 25 metus, jis sukūrė savitą pramonės kraštovaizdžio architektūros ir
gamybinės aplinkos architektūrinio formavimo mokyklą, parengė jos mokslinius
teoriniu pagrindus.
1976 metais K. Mateckis buvo pakviestas dirbti į Vilniaus inžinerinio
statybos instituto (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Miestų
statybos katedrą, kur dėsto ir dabar. Čia 1985 metais jam buvo suteiktas
docento, o 1987 – profesoriaus vardas. Tais pačiais metais jis išrenkamas
Architektūros fakulteto dekanu. Jam vadovaujant iš pagrindų buvo pertvarkytas
fakultete architektų rengimo mokymo procesas. Profesorius aktyviai dirbo ir
mokslinį darbą, vadovavo aspirantų darbams. Per savo dekanavimo metus parengė
ir išleido net tris monografijas: „Kompleksinis pramonės teritorijų sutvarkymas“,
1989; Trumpas architekto žinynas. Landšafto architektūra“, 1990 (su
bendraautoriais), „Gamybinės aplinkos dizainas“, 1990 (su bendraautoriais) ir
daugelį mokslinių straipsnių. Jis aktyviai dalyvavo universiteto pertvarkos
procese. Buvo naujai rengiamo Vilniaus technikos universiteto statuto
bendraautorius, universiteto tarybos narys, universiteto fakultetų dekanų
vadovas – dekanisimas ir pan.
1989 metais profesoriui K. Mateckiui už nuopelnus architektūros mokslui
suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. 1995 metais K.
Mateckis vėl išrenkamas Miestų statybos katedros profesoriumi, kur dirba iki
dabar. Šioje katedroje profesorius dirba jau beveik dvidešimt penki metai. Jis
aktyviai dalyvauja pedagoginėje ir mokslinėje veikloje, čia dėsto miestų
planavimo, kraštovaizdžio architektūros disciplinas, vadovauja bakalaurų,
magistrantų, doktorantų darbams. 2003 m. Vilniaus Gedimino technikos
universiteto leidykla „Technika“ išleido jo monografiją „Miesto kraštovaizdžio
architektūra“ ir vadovėlį „Miestotvarka“ (parengta su bendraautoriais). Jis
dažnai dalyvauja architektūros, kraštovaizdžio architektūros ir architektūrinės
aplinkos dizaino darbų konkursuose, kur pelnė tris pirmąsias (1979, 1980,
2005), tris antąsias (1981, 1983, 1986) ir dvi trečiąsias (1986, 2002)
premijas. Be to už mokslinius ir projektinius darbus parodose yra apdovanotas
aukso (1978 m.),
trimis sidabro (1979-1963
m.) ir bronzos (1976 m.) medaliais.
6 pav. 2004 m. prof. K. Mateckis už nuopelnus Lietuvos
Respublikai buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino
karininko kryžiumi. Profesorius su žmona Dalila iškilmių metu Prezidentūroje
prie Prezidento vėliavos
Profesorius aktyviai dalyvauja kūrybinėje veikloje, parengė daugelį
reikšmingų projektinių darbų: tarptautinės automagistralės „Via Baltica“
aplinkos estetinio formavimo ir keliautojų trumpalaikio poilsio organizavimo
mokslinę projektinę koncepciją bei jos įgyvendinimo architektūrinio planavimo
ir architektūrinio dizaino projektus, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės
aplinkos kraštovaizdžio formavimo ir interjero projektus, Visagino santuokų
rūmų rekonstrukcijos ir interjero projektus, Vilniaus antrosios ir trečiosios
elektrinių architektūrinės renovacijos projektus ir t.t.
Profesorius
K. Mateckis produktyviai dirba mokslinį tyrimo darbą urbanistikos ir
kraštovaizdžio srityje. Šiuo metu baigė rašyti trijų tomų didžiulę monografiją
„Miesto kraštovaizdžio architektūra“: I t. „Miesto kraštovaizdžio architektūros
raida ir teorijos pagrindai“ (2009); II t. „Želdiniai ir jų komponavimas“ (2003);
III t. „Kraštovaizdžio architektūros objektų projektavimo principai“ išeis (2011
m). Tai bus profesoriaus daugiamečių tyrimų ir projektavimo veiklos rezultatų
apibendrinimas. Tokio pobūdžio monografija Lietuvoje rengiama ir išleidžiama
pirmą kartą. Profesorius K. Mateckis ir šiandien aktyviai dalyvauja Miestų statybos katedros kolektyvo atliekamuose miestų planavimo mokslo ir
projektavimo darbuose. Tai mokslo darbai „Subalansuota plėtra miestų planavime“ (2004 m.), „Miesto ir jo gyvenamosios
aplinkos kokybės vertinimas darnaus vystymosi požiūriu“ (2005-2007 m.)
ir kt. Projektiniai darbai - mokslinis
konsultantas rengiant Tauragės, Naujosios Akmenės, Akmenės ir Ventos
miestų teritorijų bendruosius planus (2007-2008 m.) ir kt. 2007 m. atliko „Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo
plano iki 2015 m.“ ekspertizę ir
pan.
Aktyvi mokslinė ir kūrybinė veikla neliko nepastebėta
Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose – profesorius daugelį metų dirbo
vizituojančiu profesoriumi Baltstogės Politechnikos universitete, Romos
universitete „La Sapienza“, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute,
Kauno technologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, buvo renkamas
Sankt Peterburgo statybos ir architektūros universiteto (1986-1991) ir Maskvos
architektūros akademijos (1995-2000) Specialiosios mokslinės tarybos
architektūros disertacijoms ginti užsienio nariu. Dažnai kviečiamas oponuoti
disertacinius darbus užsienyje. Tai aukštas Lietuvos mokslininko mokslinių ir
kūrybinių darbų pripažinimas.
Profesoriaus
pedagoginė, mokslinė ir kūrybinė veikla universitete yra vertinama. 1997 m. buvo
apdovanotas VGTU garbės medaliu už nuopelnus
Vilniaus Gedimino technikos universitetui, o 2006 m. ir 2009 m. - VGTU dviem aukso medaliais. 2007 m. Vilniaus Gedimino
technikos universiteto Senatas ir Rektoratas už nuopelnus Lietuvos mokslui ir
universitetui suteikė profesoriui K. Mateckiui Profesoriaus Emerito garbės
vardą. Jis buvo septintasis profesorius universitete, pasiekęs tokį aukštą ir
garbingą įvertinimą.
Profesoriaus
mokslo ir kūrybos darbai vertinami ir už mūsų šalies ribų. 1998 m.
Tarptautinis biografinis Kembridžo centras (Anglija) išrinko jį „1996-1997 m.
tarptautiniu žmogumi“ už nuopelnus architektūrai ir mokslui.
1998 m. profesorius, habilituotas daktaras K.
Jakovlevas-Mateckis buvo įtrauktas į Amerikos bibliografinio centro leidinį „The
International Directory of
Distinguished Leadership“ („Tarptautinį
įžymių žmonių žinyną“) už didžiulį jo indėlį šiuolaikinei visuomenei.
2004 m. profesorius K. Mateckis už nuopelnus mokslui
buvo išrinktas Tarptautinės informatizavimo akademijos (International Informatization
Academy) akademiku.
Šalia
pedagoginės, mokslinės ir kūrybinės veiklos profesorius atlieka ir
didelį visuomeninį darbą ne tik Vilniaus Gedimino technikos universitete, bet
ir miesto bei šalies organizacijose.
Profesorius
yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos mokslų
akademijos periodinių mokslo žurnalų „Urbanistika ir architektūra“, „Environmental
Engineering and Landscape Management“ bei Baltstogės technikos universiteto
(Lenkija) mokslo žurnalo „Architecturae et Artibus“ redakcijų kolegijų narys;
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
„Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo“ tarpžinybinės tarybos narys; Lietuvos
valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas; Vilniaus miesto
savivaldybės kraštovaizdžio architektūros komisijos narys; Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos studijų krypties reglamentų rengimo komisijos narys;
Lietuvos architektų sąjungos,
Lietuvos dizainerių sąjungos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys; Vilniaus Gedimino technikos
universiteto menotyros mokslų krypties komisijos narys. Dažnai būna VGTU, KTU
ir VDA KDI valstybinių komisijų
magistrų laipsniui suteikti pirmininkas ar narys, Erfurto taikomųjų
mokslų universiteto, Vroclavo technikos universiteto
ir VGTU jungtinės bakalaurų baigiamųjų darbų gynimo komisijos narys, daugelio tarptautinių mokslinių
konferencijų mokslo komitetų pirmininkas, narys ir pan.
7 pav. Profesorius K.
Mateckis su žmona Dalila 2007 m. atšventė
Auksines vestuves – 50 –
bendro gyvenimo metų jubiliejų.
Profesorius K. Mateckis aktyviai
dalyvauja ir Vilniaus kuršėniškių klubo veikloje, yra klubo valdybos narys, jis
globoja studentus kuršėniškius įstojusius į Vilniaus Gedimino technikos
universitetą, daug pastangų profesorius dėjo kartu su Seimo nare R. Baškiene,
kad Kuršėnams būtų suteiktas savivaldybės statusas ir pan.
Apibendrinus
profesoriaus Konstantino Jakovlevo-Mateckio mokslinę, kūrybinę ir pedagoginę veiklą, iš kurios daugiau kaip 30 metų
skirti Vilniaus Gedimino technikos universitetui, galima pasidžiaugti
gausiais ir brandžiais rezultatais:
• pirma, jis yra vienas pirmųjų Lietuvos staklių
pramonės įmonių kūrėjų, daugelio jų architektūrinės dalies autorius,
modernizmo stiliaus pramoninės architektūros pradininkas;
• antra, yra savitos pramonės kraštovaizdžio
architektūros ir gamybinės aplinkos dizaino mokyklos pradininkas, jos teorinių
pagrindų kūrėjas;
• trečia, įnešė didžiulį indėlį į šalies
architektūros, kraštovaizdžio architektūros
ir architektūrinės aplinkos dizaino mokslą ir praktiką. Šiais klausimais profesorius parašė 29
monografijas ir knygas (dalį jų su bendraautoriais), parengė 37 mokslo
tyrimų darbus, per 150 mokslinių
straipsnių, atliko 98 projektus, iš kurių dauguma įgyvendinta, parengė keliolika normatyvų,
taisyklių, kurios buvo patvirtintos ministerijų, ir pan.
• ketvirta, parengė daug jaunų specialistų: miestų
planuotojų, architektų,
architektūrinės aplinkos dizainerių, sėkmingai dirbančių Lietuvos labui;
• penkta, aktyviai dalyvavo šalies visuomeninių
kūrybinių organizacijų veikloje, daug prisidėjo visuomeniniais pagrindais
rengdamas architektūros bei kraštovaizdžio architektūros projektus ir aktyviai dalyvaudamas
juos įgyvendinant, tuo siekdamas gražinti mūsų šalį.
Šie
darbai - tai ženklus profesoriaus Konstantino Jakovlevo-Mateckio
indėlis į Lietuvos kultūrą.
|
Parengta pagal prof. habil. dr. E. Budreikos ir
prof. dr. M. Burinskienės spaudoje skelbtą medžiagą
|
Normal
0
19
false
false
false
<